Animaciniai filmai yra vienas iš svarbesnių televizijos komponentų, orientuotų išimtinai į vaikus. Ši plati auditorija yra ypač imli reklamai, animacijai ir vaizdams, kuriuos regi ne tik jiems skirtose programose. Net reklaminės kompanijos pasitelkia vaikus, kad šie įtikintų tėvelius nupirkti vieną ar kitą produktą, ir tai pasiteisina. kiekvienas animacinis filmas turi ir savo muzikinį foną, pritaikytą veikėjų charakteriams ir įvairioms situacijoms išreikšti. Be to, šiuolaikiniai animaciniai filmai labai veikia ir rinkos pasaulį: fanai gali rasti įvairių prekių su savo mėgstamais herojais – žaislų, kortelių ar kortų, videožaidimų, plakatų, lipdukų, drabužių, mokyklinių reikmenų ir kt.
Vis dėlto pastaruoju metu galime pastebėti, kad animacijoje įvyksta pokyčių, atsiranda kitokių filmų ir personažų. Sukuriama animacijos, kurioje moteriški personažai – tai ne vien pasyvios princesės, bet ir užkariautojos, mįslių įminėjos, piratės, įvairių anksčiau laikytų „nemoteriškomis“ profesijų atstovės. Naujuose animaciniuose filmuose „Ledo šalis“, „Karališka drąsa“, „Moana“ vaizduojamos veikėjos ne tik siekia sulaukti gelbėjančio princo, bet ir pačios griebiasi blogio nugalėjimo užduočių. Vienas iš tokių personažų yra kiškutė policininkė animaciniame filme „Zootropolis“ (angl. Zootopia). Pagrindinė veikėja kiškutė, norinti tapti policininke, sulaukia įvairių reakcijų – ir kreivų žvilgsnių, ir palaikymo. „Filmas rodo tai, kad pasirinkimas turi būti prieinamas visiems, o ne ribojamas išankstinio paskirstymo, kas yra „vyriška“ ir kas „moteriška“
Suprasdamas didelį animacijos poveikį jaunimui mokytojas Reinaldas Šulskis supažindino stovyklautojus su animacijos istorija, papasakojo apie animacinio filmo idėjas, scenarijus, dizainus, aplinkos ir personažų eskizus, kadruotę (komiksų piešimą) bei supažindino su animacijos pagrindais (mechaninio judesio piešimas, biomechaninio judesio sukūrimas, veikėjų atgaivinimas, charakterių kūrimas, aplinkos atmosferos sukūrimas). Na o vėliau visi kūrė animacijas socialine tematika.