Neformalus švietimas ir universalus dizainas

Kaip Šiaulių techninės kūrybos centras jau seniai kuria ugdymą be ribų?

Kai šiandien vis dažniau viešojoje erdvėje kalbame apie universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principus, dažnai pamirštame, kad būtent neformalus švietimas šiuos principus taiko jau seniai – galbūt net anksčiau nei pats terminas įgavo teorinį pavidalą. Universalus dizainas mokymuisi nėra naujovė Šiaulių techninės kūrybos centre. “Tai mūsų kasdienybė. Tiesiog mes to ilgą laiką taip nevadinome“, – šypsosi Julija Muningienė, kai kalbamės apie tai, kaip ši ugdymo įstaiga jau seniai natūraliai taiko šį ugdymo požiūrį.

Kas iš tiesų yra universalus dizainas mokymuisi?

Trumpai tariant, tai požiūris, kai veiklos, mokymosi aplinka ir ugdymo turinys kuriami taip, kad atlieptų visų mokinių poreikius – iš anksto ir be papildomų išlygų. Kaip teigiama „Tūkstantmečio mokyklų“ programos UDM gairėse, tai trys kertiniai principai:

• Įvairūs būdai gauti informaciją – skirtingi mokymosi šaltiniai, vaizdiniai, praktiniai sprendimai.
• Įvairūs būdai išreikšti, ką išmokai – per kalbėjimą, kūrybą, praktinius darbus.
• Įvairūs būdai įsitraukti – pasirinkimas, savarankiškumas, darbas grupėje.

Remiantis gairėmis, šie trys principai leidžia sukurti ugdymo procesą, kuris yra lankstus ir prisitaikantis prie skirtingų vaikų poreikių, taip užtikrinant, kad mokymasis taptų prieinamas visiems.

Neformalus švietimas – natūrali terpė universaliam dizainui.

„Neformalus švietimas iš esmės yra paremtas universaliu dizainu, nes čia svarbiausia – pats vaikas, jo interesai, o ne griežtai nubrėžtos programos ribos. Todėl mums natūralu kurti aplinką, kurioje visi gali mokytis, kiekvienas savaip“, – sako projekto vadovas Gintautas Jazdauskas. Iš tiesų, neformalus švietimas, remdamasis vaiko interesais ir praktine veikla, natūraliai kuria aplinką, kurioje nereikia vėliau galvoti apie adaptaciją – visa sistema iš anksto atvira visiems. Tai atitinka UDM esmę – aplinkos kūrimą, kuris iš principo neturi kliūčių dalyvauti nė vienam vaikui. Centre vykstančios veiklos – robotika, elektronika, inžinerinės krypties programos, LEGO konstravimas – nuo pat pradžių orientuotos į įvairių gebėjimų vaikus. Vaikai patys renkasi, kaip dalyvauti – vieni konstruoja, kiti programuoja, treti atsakingi už kūrinio pristatymą. „Pas mus nėra vieno teisingo kelio. Jei vaikas nori tik braižyti, o ne kalbėti, jis braižo. Jei nori tik stebėti, o ne iš karto konstruoti – stebi. Tai ir yra universalus dizainas – sudaryti sąlygas kiekvienam būti proceso dalimi“, – pasakoja Gintautas. Tai puikus praktinis pavyzdys, kaip UDM principais grįstas ugdymas leidžia vaikui rinktis labiausiai tinkamą būdą įsitraukti. Toks požiūris remiasi idėja, kad kiekvieno vaiko unikalumas nėra kliūtis, o galimybė stiprinti bendrą rezultatą. 

Pasak Centro direktoriaus Romano Šarpanovo, universalumas čia suprantamas ne tik kaip metodika, bet ir kaip bendruomenės vertybė. „Mes nuo pat veiklos pradžios sakome – kiekvienas vaikas turi teisę kurti. Ir nesvarbu, ar jis labai domisi technologijomis, ar dar tik bando prisijaukinti atsuktuvą. Čia jam bus vieta. Jei reikia – pritaikysim užduotį, jei reikia – skirsim daugiau laiko. Taip dirbame visada“, – pabrėžia R. Šarpanov.  Ir iš tiesų, jei pažvelgtume į kasdienes veiklas, matytume daug gyvų UDM principų pavyzdžių – LEGO konstravimo užsiėmimuose vaikams leidžiama rinktis, ar jie konstruos pagal pateiktą pavyzdį, ar kurs savo unikalų dizainą. STEAM krypties varžybose ir konkursuose komandose dalyvauja skirtingų gebėjimų vaikai, pasiskirstydami užduotimis taip, kaip jiems patogu. Inžinerinėse kūrybinėse dirbtuvėse vieni vaikai dirba su profesionaliomis staklėmis, o kiti – dar prisijaukinti atsuktuvą.

„Kai planuojame užsiėmimus, mes jau žinome, kad bus vaikų, kuriems reikia aiškesnių instrukcijų, ir tų, kurie norės improvizuoti. Todėl visada turime kelis variantus – nes žinome, kad visi mokosi skirtingai“, – atvirauja Julija Muningienė. Mokytojai planuodami veiklas apgalvoja ne tik, kaip pateikti užduotį, bet ir kaip reaguoti į vaikų skirtingus atsakymus, reakcijas, tempą. Vieniems būtina aiški struktūra ir nuoseklūs žingsniai, kitiems – galimybė patiems ieškoti sprendimų ir kūrybiškai improvizuoti. Toks požiūris ne tik sumažina vaikams kylančią įtampą, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi, nes vaikai gali pasirinkti sau priimtiną kelią mokytis. Todėl toks planavimas tampa ne papildoma užduotimi, o natūralia ugdymo proceso dalimi, kai jau nuo pat pradžių galvojama apie visus vaikus, o ne tik apie tuos, kuriems „pavyksta“ greičiausiai. Tai stiprina bendruomeniškumą, nes užsiėmime visi jaučiasi lygiaverčiai, nepaisant jų asmeninių gebėjimų ar patirties.

Realiame gyvenime visi skirtingi – taip ir mokomės.

Galbūt vienas geriausių pavyzdžių, kaip UDM tampa natūraliu kasdienybės dalyku, yra bendros veiklos visiems vaikams, nepriklausomai nuo gebėjimų. „Neseniai turėjome dirbtuves, kur dalyvavo vaikai su specialiaisiais mokymosi poreikiais. Vienas berniukas nemėgo kalbėti, bet puikiai konstravo, o kitas labai norėjo pasakoti apie komandą. Ir jie abu vienodai buvo svarbūs komandai. Tai tikras universalaus dizaino pavyzdys – nereikia jų skirstyti, reikia kurti erdvę, kur visi turi savo rolę“, – dalinasi Gintautas Jazdauskas. Tokie pavyzdžiai rodo, kaip kuriama aplinka, kurioje vaikai ne konkuruoja, o padeda vieni kitiems, nes ugdymas tampa kolektyviniu procesu. Tačiau, kaip pabrėžia R. Šarpanov, svarbiausia yra ne tik išmokyti valdyti 3D spausdintuvą ar sukurti robotą. „Mes ugdome žmones, kurie supranta, kad kiekvienas yra svarbus. Kad dirbant komandoje svarbu išgirsti kitą. Kad inovacijos kyla ne iš to, kas greičiausiai padaro, o iš to, kas moka bendradarbiauti, išklausyti, padėti kitam. Ir tam universalus dizainas yra ideali sistema“, – sako direktorius. 

Teigiama klaidos vertė

Neformaliojo ugdymo aplinkoje klaida nėra laikoma nesėkme – priešingai, ji tampa natūralia ir svarbia mokymosi proceso dalimi. Vaikai, dalyvaudami įvairiose inžinerinėse, kūrybinėse ar technologinėse veiklose, mokosi per bandymus ir klaidas, nes būtent taip geriausiai supranta, kaip veikia pasaulis ir kaip rasti netikėtus sprendimus. Universalus dizainas mokymuisi atveria duris kūrybiškumui ir drąsai – kai vaikai supranta, kad klysti leidžiama ir net būtina, jie tampa drąsesni kurti, siūlyti idėjas ir ieškoti naujų kelių. Toks požiūris ne tik stiprina pasitikėjimą savimi, bet ir ugdo atkaklumą, nes mokiniai išmoksta, jog klaida yra žingsnis į priekį, o ne sustojimas. Be to, per klaidų aptarimą ir bendras paieškas, kaip jas ištaisyti, vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, taip ugdydami vieną svarbiausių šiandien reikalingų kompetencijų – gebėjimą dirbti komandoje ir priimti skirtingas nuomones. Taip kuriama aplinka, kurioje kiekvienas gali jaustis saugus klysti, bandyti iš naujo ir tobulėti.

Universalus dizainas mokymuisi Šiaulių techninės kūrybos centre – ne nauja mada ar projektinė iniciatyva, o natūrali, gyva ugdymo kultūra. Neformalus švietimas leidžia šį dizainą taikyti lengvai ir prasmingai, nes čia kiekvienas vaikas svarbus ne dėl to, ką moka, o dėl to, kas jis yra. „Kai sakome, kad norime kurti ateitį, pirmiausia turime kurti pasaulį, kuriame visi vaikai gali būti savimi. Ir jei jų robotai bus skirtingi – tuo geriau, nes tokia ir turi būti ateitis: įvairi, atvira ir kūrybinga“, – pokalbį apibendrina R. Šarpanov.