TechArt renginys „Noisebox dirbtuvės su Simonu Nekrošiumi“
Atgal
Triukšmu vadinamas netvarkingas garsų derinys, susidedantis iš daugelio įvairaus dažnio ir stiprumo tonu ir šaltiniu gali būti bet koks virpantis kūnas. Mechaninis virpesys iš keistai susuktos pianino stygos ar besisukančio majonezo dangtelio kelia vibraciją, kuri elektros srove perduodama garsiakalbiui, kuriam vibruojant kuriami virpesiai keliauja į mūsų ausies būgnelį, kuris virpesį paverčia tik mūsų smegenims suprantamu elektros signalu, kurį mes suvokiame kaip garsą. Kiekvienas garsas turi virpesių dažni ir stiprumą (garsumą). Garsinių virpesių dažnis nusako garso aukštumą ir matuojamas hercais (Hz). Hercas — tai vienas virpesys per sekundę. Klausos organas priima dažnius nuo 17 iki 20 000 Hz. Mechaniniai virpesiai,
kurių dažnis mažesnis negu 17 Hz, vadinami infragarsais, o kai dažnis didesnis negu 20 000.-Hz — ultragarsais.
Spalio 24 dieną vyko ketvirtasis projekto TechArt renginys „Noisebox dirbtuvės su Simonu Nekrošiumi“. Dalyviai susipažino su eksperimentinės muzikos kūrimo realijomis bei gaminosi savo triukšmo dėžutes. Dirbtuvių metu gilinomės į skirtingas medžiagas ir jų akustines ir elektrostatines savybes. Fiziniais ir elektroniniais principais nagrinėjome elektronines mašinas, kurios naudojamos garso kūrybai. Pasitelkę naujai įgytas žinias dalyviai naudodami metalą, medį, įvairias akustinių instrumentų dalis kūrė savo unikalius meno objektus, kuriuos sujungus su garso aparatūra mėgdžiojo eksperimentinės muzikos akordus.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.
